- išsplėsti
- išsplė̃sti, ìšsplečia, ìšsplėtė tr. 1. Š padaryti platesnį, išplėsti. | refl. Š, SlavXIII5. 2. refl. išaugti, padidėti: Su laiku Lietuvos pilys augo, išsisplėtė ir pavirto į miestus prš. 3. N, K ištiesti į šalis, išskėsti: Pirštus splėsti; išsplė̃sti KII195. Su išsplėstomis rankomis jį pasveikino Ns1837,2. Paukščiams sparnus išsplečiant, pamatė ji, kad jų plunksnos juodos buvo prš. | refl. R321, MŽ429, K: Kad kritau, ir splėste išsìsplėčiau ant žemės J. 4. ištiesti, išskleisti: Nežinančiuosius mokina žaką išsplė̃tus laikyt Jrk124. Karūną (vėliavą) išsplė̃sti KI373. 5. KI96 plačiai išauginti, išskleisti: Medis … savo šakas išsplėtęs į visą svietą Ns1847,2. | refl. K: Medis išsisplečia MŽ, N. Tas medis … augo ir išsisplėtė ir dar auga ir splečias, ir augs ir splėsis Ns1854,1. 6. refl. išplisti, pasklisti: Dvasė Dievo išsìsplėtė ant vandenių KII175. Atnešė marus, kurie viso[je] Lietuvo[je] ir Žemaičiūse išsisplėtė S.Dauk. \ splėsti; apsplėsti; atsplėsti; išsplėsti; užsplėsti
Dictionary of the Lithuanian Language.